Pranešimai

Liūdesiukas..

Vaizdas
Jau kelintą kartą užtaikau ant liūdnų diskusijų apie kelių dalių knygas. Man nuoširdžiai pikta kartu su tais skaitytojais, kuriems tenka laukti kokios tai serijos vertimo. Ir ne dėl to, kad ilgai laukti, o dėl to, kad greičiausiai gali būti taip, jog neteks sulaukti. Ir kaip žmogui gyvent toliau perskaičius pirmą dalį?Aišku, lengviausias (cha) sprendimas yra išmokti anglų arba rusų kalbą, nes šiomis kalbomis yra paraktiškai viskas. Jau dabar galiu pavardinti tokias serijas kaip "Bėgantis labirintu", "Penktoji banga", "Metro 2035” ar net mano šiuo metu verčiama Lukjanenkos „Naujoji sargyba“. Ir ką tai įrodo? O tai, jog leidyklos vaikosi laikino pelno.Aš sutinku, leidyklos nėra labdaros fondai, tačiau leidyklos privalo jausti atsakomybę prieš savo skaitytoją. Jei yra trilogija, tai ir apsispręsti, versti ją visą arba neversti visai. Išverčia kokią knygą greituoju būdu, kol filmas dar sukamas kino teatruose, o toliau jau kaip Dievas duos. O dažniausiai neduoda.Ru…

Metų daina - Мельница - Невеста Полоза

Vaizdas
Rudenį naujai atradau nuostabią grupę Мельница (mel’nica). Į lietuvių kalbą išvertus reikštų malūnas. Šiaip grupė jau senoka. O šiai dienai aš dasikasiau tik iki 2006 metų albumo. Tai nepakartojama grupė. O nuostabi ji viskuo – muzika, tekstu, dvasia, istorija. Pirmą kartą klausausi muzikos, kur man daug svarbiau yra žodžiai. O tekstai tokie sultingi, tokie spalvoti ir kupini įvairiausių emocijų. O ką jau kalbėti apie Nataliją O’Šei, pagrindinę grupės atlikėją, kuri taip tobulai atspindi visą tą dvasią. Kartais net verkt norisi, kaip gražu.Grupė atlieka folk-rock’ą. Vienas iš nuostabiausių muzikinių žanrų vien dėl to, jog yra turtingas muzikinių instrumentų ir apskritai gyvos muzikos. O jau siužetai.. o idėjos.. visa ta pagonybė.. nuostabu, nuostabu, nuostabu.O dabar noriu pristatyti mano pačią mylimiausią jų dainą (bent jau kol kas) – Невеста Полоза — Žalčio nuotaka. Nors grupė ir rusų, tačiau dainos siužetas mums puikiai žinomas iš pasakos apie Eglę – žalčių karalienę, kurios motyvų…

Ačiū Jums, merginos!

Vaizdas
Tas jausmas, kai kalbos taisyklingumas svarbesnis už materialines vertybes :Dp.s. Kauno akropolio wc

Kažkas apie protą..

Vaizdas
Nuo vaikystės labai mėgau galvosūkius. Vaikiškas knygutes su laiku pakeitė galvosūkių žurnalai ir galvosūkių puslapiai laikraščiuose ir žurnaluose. O šiai dienai popierius buvo pakeistas į skaitmeninį variantą planšetėje. Prisimenu, kaip buvusiame darbe spręsdavau galvosūkius, ir kažkaip kolegės pasižiūrėjo į mano japonišką kryžiažodį, kuriame dar nieko aiškaus nesimatė, ir pasidalino savo patirtimi, jog jos negali spręsti visokių sudoku ir pan., o kad jei ką ir sprendžia, tai nebent iš serijos „išbrauk žodį, skaičių“. Ir kad tokį galvosūkį išsprendusios jaučiasi labai protingos, o neišsprendusios sudoku – labai kvailos.Galvosūkių sprendimas turbūt vienintelė veikla, kur rezultatas manęs labai nedomina, o mėgaujuosi pačiu procesu. Aišku, malonu, kai išsprendi kokį sunkų galvosūkį, tačiau tas malonumas labai trumpalaikis, o štai sprendimas užima laiko, kuris yra nuostabus. Tačiau aš niekada nesiejau galvosūkių sprendimo su protingumu. Tikrai nereikia būti genijumi ar baigti aukštąją ma…

Trumpai apie pasekmes..

Vaizdas
Netyčia prisiminiau vieną momentą, kuris buvo aprašytas "Alisa mokosi dainuoti". Pagrindinė veikėja (Alisa, kas gi daugiau?) slampinėjo po ligoninę iešieškodama savo brolių, kurių ji neturėjo. Ir rado tokį nykštuką, kuris buvo tos ligoninės gydytojas. Tas nykštukas jai pasakė, kad žino, kur jos broliai, ir padės jai, jei ji paduos jam ranką ir užsimerks. Kol Alisa buvo užsimerkusi, nykštukas nurėžė jai pirštą. Aišku, ši procedūra buvo skausminga. Alisa supyko, kad tas nykštukas ją, švelniai tariant išdūrė. Nykštukas pasakė, kad jam reikalingas jos pirštas, kad galėtų atrakinti dureles, už kurių jos broliai ir yra. O, kaip netikėta, pirštas į rakto skylutę netilpo! Tada nykštukas sužvejojo reikiamą raktą ir atrakino duris. Pagavęs piktą Alisos žvilgsnį pasiteisino tuo, jog tokiu būdu jis norėjo išbandyti Alisos pasiryžimą, ką ji atiduos vardan to, ko trokšta.Ko gero, tai pats geriausias šios knygos momentas. Puikiausia iliustracija to, kad ką mes bedarytume, ko benorėtume, ga…

Raganų medžioklė tęsiasi..

Vaizdas
Nežinau, kiek Jūs domina tos dingusios merginos aktualijos, o manęs jos visiškai nedomina. Dingo ir dingo. Aš net nežinau, kas ten tokia dingo. Tiesiog keletas kolegų stebi šį siužetą ir tarpusavyje pasidalina kokiais tai pamąstymais. Galiu pasakyti tik tiek, kad visiems būtų nusispjaut, jei žiniasklaida nekeltų tokio triukšmo. Kol žiniasklaida kelia bangas ir tema dar nenusibodo, tai visi tik ir meldžiasi, dalinasi post’ais ar bent jau pašneka tarpusavy.Ir štai, atsitiko taip, kad viena moteris, VDU darbuotoja pasakė, kad jai realiai nusispjaut į tą merginą. Man atrodo, ją, ko gero, užkniso tas dramblio darymas iš mašalo. Viskas būtų visai kitaip, jei tai, ką ji pasakė, būtų pasakius kiek kitokia forma. Kožną dieną kažkas dingsta, bet dėl to žiniasklaida ant ausų visų nešokdina. Ir aš nuoširdžiai suprantu tą žmogų. Dėl panašios situacijos pirmame kurse supykusi išmečiau anteną, nes ta „kediada“ buvo tiek įgrisusi, kad jau bloga darėsi. Na, ir štai ta moteris pasakė, kad jai vienodai,…

Deima Kelias - Alisa mokosi dainuoti

Vaizdas
Šią knygą paėmiau tik dėl pavadinimo, o tiksliau jame nurodyto vardo – Alisa. Man šis vardas yra labai brangus, dėl to maniau, jog bus sunku išlikti objektyviai. Tačiau apie vardą aš greitai pamiršau, ko nepavyko padaryti su anotacija. Joje buvo žadėta, jog kūrinys yra linksmas ir skirtas tikriems humoro gurmanams. Nenoriu pasirodyti snobe, bet kad jei ten ir buvo juokingų momentų, tai jokiais būdais ne tiek, ir ne tokio kokybiško, kad būtų verta užkabinti šį dalyką anotacijoje. Manyčiau, taip yra dėl to, kad nieko linksmiau už „Dievų mišką“ savo literatūroje neturim. Na, nebent tai būna senųjų aktorių memuarai, kurie vertina ne lėkštą humoro jausmą ir sugeba labai įtaigiai pasidalinti savo išgyventais kuriozais.Labai teisingai buvo paminėta, jog gali kilti mintis apie tai „ką autorė rūkė“, ir manau, kad fair enough. Tikiu, jog ir knyga būtų susiskaičiusi visai kitaip, jei nesitikėčiau galimybės pakrizenti kiekviename puslapyje. Šiaip prisipažinsiu, iš viso jaučiuosi nesusigaudanti l…