2017 m. vasario 25 d., šeštadienis

Tik be pavido scenu pavidolei



Jau seniai su kursioke buvom sumąsčiusios, kad reikia pasidaryti ale siaubiakų vakarą. Ir štai, vos ne po pusmečio mes sutarėm datą. Sumąstem, jog pasidarysim suši, pagriebsim kokį ne visai vaikišką gėrimą ir išsirinksim siaubo filmus.
Tai buvo puiki proga praleisti ramų vakarą su linksma kompanija, o taip pat išbandyti naują suši receptą, dėl kurio varvę seilinu jau gerą mėnesį. Tad pirmiausiai noriu pareikšti, jog "Philadelphia" tepamas sūris yra gėris. Tikras metų atradimas :D Tad mano suši receptinė pasipildė dar vienu variantu.

Pirmasis "Studentiškas"

  • yaki sushi nori
  • suši ryžiai
  • snieginio krabo krabų lazdelės (nes pigios neskanios)
  • fermentinis sūris (perku jau supjaustytą lapeliais)
  • soja (tik su lietuvišku užrašu, kur geltona etiketė)

Antrasis (atrastas :D) "Philadelphia"

  • yaki sushi nori
  • suši ryžiai
  • snieginio krabo krabų lazdelės
  • "Philadelphia" tepamas sūris
  • soja

Pagaminimas paprastas:

  • išsiverdat ryžius (galit pagal nurodytą receptą, o galit ir tiek nesiterlioti),
  • palaukiat, kol atauš, tada patiesiat yaki sushi nori lapą, užtepat du trečdalius lapo paviršiaus ryžiais (draugė tai daro pirštais šlapindama rankas vandeniu, aš tai tepu apvaliu galu peiliu, nes man šlykštu tas glitumas :D)
  • tada dedat ant krašto krabų lazdeles
  • o tolėliau fermentinio sūrio lapus arba tepat "Philadelphia"
  • susukat ritinėlį su kilimėliu (taip, suši kilimėlis tikrai naudingas daiktas, be jo nelabai kas pavyks..)
  • o tada gautus ritinėlius supjaustote maždaug į 5-6 gabaliukus, jau kas kaip mėgsta
  • pasiimat sojos indelį ir maudot jame gautą suši
  • jei mokat, galit valgyti su pagaliukais, jei ne, su šakute ar net rankomis :D


Draugė darė analogiškus suši su sūdyta lašiša ir fetaki sūriu, ir gavosi visai skaniai, bet man skaniau mano du išvardinti variantai :D

Kadangi nieko rimto vartoti su drauge neketinom, tai paėmėm po vyšnių skonio „radlerį“. Pirmą kartą ragavau „Meister“ gėrimą su vyšniomis, nes iki tol teko gerti tik spanguolinį, apelsininį ir braškinį, o pastarasis iš viso kompoto skonio :D Taip kad aprūvinu visą šią alaus kokteilių seriją :D

Filmus vakarui rinkomės neilgai. Daug greičiau nei tikėjausi. Labai norėjau pažiūrėti naują „Underworld“ dalį, bet draugė matė, o „Resident Evil“ radom tik CamRip kokybės, tad nusprendėm prisiminti klasiką – Silent Hill. Ir sužiūrėjom abi šio filmo dalis.
Aš šį filmą žiūrėjau pirmą kartą, tad buvo gan įdomu, draugė gi buvo nemačiusi antros dalies. Atvirai pasakius, filmas, gal dėl kompanijos, gal dėl pačio filmo, nepasirodė man kažkoks tai vau, bet palyginus su tais filmais, kuriuos pastaruoju metu teko matyti, man jis patiko net labai, nes jame buvo neįprastai turiningas siužetas, itin išpuoselėta siaubo istorija, o ir patys siaubo elementai tokie nenupasakojamai nuostabūs. Turbūt tai bus pirmas siaubo filmas, kuriame taip buvo pasistengta su siaubo elementų kūrimu. Kalba eina ne apie tai, kad baisu-nebaisu, o apie estetinę siaubo pusę. Daugumoje siaubo filmuose tas siaubas būna pateiktas gan abstrakčiai, slepiamas tamsoje ir t.t. ir pan., o štai Silent Hill kiekvienas siaubas turi savitumą. Jau vien tas vyrukas su milžinišku kardu (?) ir piramidės formos kauke ko vertas.. bet tiek mano, tiek draugės, favoritėmis tapo medicinos seselės. Eik tu sau, kokios jos nuostabios. Man jos kažko priminė Lady Gaga klipą „Bad Romance“ :D taip ir norėjosi uždainuot „Ra ra – a-a-aa“ :D Ir nors tos seselės atliko epizodinį vaidmenį, įspūdį paliko tiesiog neišdildomą. Net dabar galvoju, kad jei kada ir peržiūrėsiu šiuos filmus, tai tik dėl seselių :D
Ai, dar vienas prikolas buvo pastebėtas, jog antroje dalyje pagrindiniai vaidmenys atiteko Sean Bean ir Kit Harington, kurie, jei pamenat, yra vieni iš pagrindinių „Game of thrones“ veikėjų – Eddard Stark ir John Snow :D

Žodžiu, vakaras nusisekė.. o dabar reikia paplanuoti stalo žaidimų vakarą kovo viduryje..

2017 m. vasario 22 d., trečiadienis

"Alchemiko" iliuzija

Šią knygą perskaičiau jau senokai, tačiau įspūdis, jog ji visiškai neįspūdinga, iki šiol dega manyje. Perskaičiau šią knygą, kadangi visi aplinkui tik ir leipo, kokia tai nuostabi knyga, kaip ji pakeitė tų skaitytojų gyvenimus ir bla bla bla. Tad dabar man ši knyga atlieka lakmuso popierėlio vaidmenį – į sakančius, jog tai geriausia knyga evah, žiūriu įtariai. Man susidaro įspūdis, jog šie žmonės iš viso gyvenime be lengvų romanų nieko rimčiau nėra skaitę, kad "Alchemikas" jiems pasirodė toks hardcore.
Puikiai atsimenu, kaip vargau su šia knyga. Problema buvo net ne mano lėtame skaityme, o visame kame. Jokio estetinio malonumo, jokio dvasinio peno. Nieko. Knyga absoliučiai be skonio. Joje taip viskas sukramtyta ir viskas taip akivaizdu (ir tai jau ne genialumo, o primityvumo požymis), jog skaitai ir nesupranti, ką čia įžvelgė žmonės? Tarp eilučių nėra jokio teksto. Tekstas yra parašytuose žodžiuose, ir tame net siužeto nėra. Ir čia kalbu ne apie tai, kad aš mėgstu ryškesnius personažus, daugiau veiksmo ir t.t. Viskas priklauso nuo žanro. Tokio pobūdžio knygų stiprybė slypi gilumoje, kurios "Alchemike" nebuvo.
Aš gan ilgą laiką galvojau, jog "Alchemiko" skaitytojai dalinasi į dvi stovyklas – pirmoji, kuri naiviai tiki, jog ši knyga nuostabi, ir antroji, kuri nemano, jog knyga nuostabi, tačiau nedrįso išsakyti tokios nuomonės bijodami, jog "gal kažko nesuprato?". Tačiau jau pastaraisiais metais pastebiu, jog žmonės atsibunda, pradeda kritiškai vertinti tai, ką skaito. Ir kaip nustebau, kai pamačiau, kad panašios į mano nuomonę turinčiųjų atsiranda vis daugiau. Vis dažniau mėto akmenis į "Alchemiko" daržą.
Tačiau ir tai man nedavė ramybės. Aš vis tiek negalėjau ramiai palikti šios knygos, nes niekaip nesupratau, kodėl aš jos neišmetu iš galvos. Ir vakar mane aplankė nušvitimas :D Buvo dar viena diskusija apie "Alchemiką", ir vienas komentaras mane nužudė :D vaikinas pareiškė, ale, pažvelkit į veidus tų, kurie "stumia" ant "Alchemiko", ir viskas taps aišku. Pas mane iš viso anime avataras vietoj nuotraukos, ir ką tai gali apie mane pasakyti? Tik tiek, kad nemėgstu viešint savo nuotraukų ir kad man labai patika anime bei zombių apokalipsė. Spręsti apie žmogų pagal šiuos kriterijus, tas pats, kas spręsti apie knygą iš jos viršelio. Štai skaitytojas, gindamas knygą, tik dar labiau pagadino visą reikalą.
O tada viena mergina parašė, jog kai kurie žmonės be žinučių iš viso nieko daugiau neskaito, tad gal "Alchemikas" bus kaip ir mažesnis blogis iš galimų. Čia aišku labai daug galima filosofuoti, tačiau ši diskusija buvo skirta skaitantiems žmonėms, o ne tarp skaitančių ir neskaitančių. Tad norėjau pateikti analogiją su "Twilight". Ir nereikia čia dūsaut :D Iš tikrųjų, jei ne tas bukas heitinimas, aš nebūčiau nei filmų žiūrėjus, nei knygos skaičiusi, tačiau supratau, kad nenoriu būti ta heiterė, kuri taip daro tik dėl to, kad internetas taip sako, aš norėjau susidaryti savo nuomonę apie šią "literatūrinę tragediją". Šiaip jokios tragedijos nėra. "Twilight" auditorija yra akivaizdi – paaugliai, kuriems reikia meilės-seilės ir ale veiksmo (tarkim, ten toks buvo :D), tačiau ši knyga nepretenduoja į paauglių literatūros klasiką. Jei ji ir turi kažkokį vaidmenį, tai tik istorinį ir kaip įkvepėją. Po "Twilight" pasirodė daugybė puikių kūrinių, kurie atsirado būtent įkvėpti minėtos serijos :D Esmė tame, jog šis serija tapo tokia populiari marketingo dėka. Ir tebūnie. Knygos tikrai yra geresnės nei filmai, taip kad tikrai ši serija nėra tokia tragiška, kaip kad sako internetas. Primityvi serija, bet ji yra ten, kur jai ir priklauso.

Dėl "Alchemiko" man pikta, jog ji taiko į klasiką, taiko į gyvenimą keičiančią knygą iš pagrindų, kuo ji tikrai nėra. Literatūrai pavojų kelia ne tvailaitai, ne pilki atspalviai, o štai tokios pseudoknygos kaip "Alchemikas". Perskaitę knygą apie vampyrus, užaugę vaikai saldžiai pasijuoks iš to, kaip kažkada mirė dėl šios serijos. Perskaitę atspalvius suaugę žmonės jau iš karto pasakys, kad tai tiesiog erotinis romanas, ir net ne pats geriausias. O štai "Alchemiko" iliuzija labai plačiai paplito. Jei "Alchemikas" yra dvasinė knyga, tai tokio lygio, kaip ir "Solemija" mokslinėje fantastikoje. O varge, net "Solemiją" buvo įdomu skaityti iškrypėliškai literatūriniu lygmeniu. Neskaitykit "Alchemiko". Geriau dešimtą kartą perskaityti "Mažąjį Princą". Ten Jūs rasit viską, ko reikia sielai.

2017 m. vasario 19 d., sekmadienis

Pasigirsiu.. :D

Laikas nuo laiko vis perrenku savo turimas PFAF serijos knygas. Sutikrinu, ar tikrai visos yra, ar teisingai viskas sužymėta ir t.t. Tai aptikau, jog kažkokio žioplumo dėka pas mane trūksta vienos knygos, ir kelios knygos yra vienodos.. :D taigi.. Dar kažkada manęs kažkas prašė nufotografuot savo turimas knygas, tai pagaliau prisiverčiau ir tai padaryti. Čia tos knygos sudėtos pagal šimtuką daugiau ar mažiau.. kadangi mama liepė suktis greičiau, nes kambaryje net kojos nebuvo kur per knygas ir dėžes pastatyt, tai nufotkinau taip, kaip jau nufotkinau :D Taip kad viso mano kolekcijoje yra 358 knygos. Liko gauti tik 139 :D
Iš tikrųjų rinkti šias knygas pasirodė daug paprasčiau, nei aš įsivaizdavau. Visų pirma dėl to, jog jos nėra brangios. Visų antra, kažkodėl yra labai daug tokių asmenų, kurie mielai jomis atsikrato :D Taip pat man labai šiuo klausimu padeda draugai – jie pasižiūri į sąrašą ir nuperka man dovanų knygas, kurių neturiu :D Viskas labai paprasta :D

Turbūt iškyla ir natūralus klausimas, kodėl aš šias knygas renku? Nes ir patys turbūt pastebėjote, jog skaitau aš žymiai mažiau, nei turiu knygų. Realiai iš šios serijos knygų būsiu perskaičiusi gal kažkur apie 50.. Bet šiaip aš, kaip ir dauguma kitų žmonių, kurie myli knygas, man tiesiog malonu jas turėti. Man patinka įsivaizduoti, kaip vieną dieną aš įsigysiu savo būstą ir įsirengsiu nuostabias lentynas, kur galės grožėtis mano kukli kolekcija :D Kita priežastis – tai yra ne tik fantastika, bet fantastika išversta į lietuvių kalba. Tai yra grožinės literatūros, o būtent fantastikos vertimo Lietuvoje ištakos. Pastaruoju metu mano biblioteka pasipildė tam tikromis senomis knygomis vien dėl to, kad tai yra pirmasis vertimas lietuvių kalba. Taip sakant, svorį turi ne tiek pati knyga, kiek tai, jog tai yra pirma lietuvių pažintis su vienu ar kitu autoriumi. Žodžiu, tai yra daugiau nei tiesiog knygos.. bent jau man.



2017 m. vasario 12 d., sekmadienis

Kaip pirkti elektroninėje parduotuvėje

Nors elektroninėje prekyboje dirbu dar visai neilgai, tačiau jau galiu išskirti pagrindines pirkėjų daromas klaidas. Nors ir nelabai įsivaizduoju, kad kas šį įrašą paskaitys, bet gal vis dėlto kokia pasiklydusi avelė ir užsuks :D

Būtina skaityti sąlygas

Visos įmonės, kurios kažką parduoda, siekia pritraukti galimą pirkėją visais įmanomais, o kartais ir neįmanomais būdais. Kokia bebūtų patraukli reklama, visada būtina atkreipti dėmesį į sąlygas.

Nuolaidos iki 50%!
Tai atrodo labai patraukliai, tačiau realiai viskas yra daug paprasčiau. Šio tipo akcija dažniausiai yra taikoma tik tam tikrų prekių kategorijai, pavyzdžiui, laisvalaikio prekėms. Tačiau dar kartą perskaitykite akcijos pavadinimą – Nuolaidos iki 50%! - pagrindinė šio sakinio sudedamoji – IKI. Ši akcija toli gražu nereiškia, jog tarkim visoms laisvalaikio prekėms yra taikoma 50% nuolaida. Jei tokia nuolaida ir bus taikoma, tai tik pigiai prekei. Brangiai prekei bus taikoma 3-5, o gal net ir 10% nuolaida.. o visas žodžių žaismas ir slypi tame, jog visi skaičiai iki 50% yra IKI, tad jokios apgavystės čia nėra.. tik gudrybė :D

Nemokamas lizingas!
Visada, visada yra papildomos sąlygos. Dažniausiai jos būna dvi – tam tikra suma ir laikotarpis. Pvz., senukai.lt turi labai šaunų dalyką – Moki3. Yra suteikiamas lizingas trims mėnesiams be jokio pabrangimo užsakymui nuo 50 eurų, taigi.. čia matote mano paminėtas dvi sąlygas – minimali suma 50 eurų ir trijų mėnesių terminas. Taip pat kartais vykdo nemokamo lizingo akciją su didesne suma ir ilgesniam laikotarpiui – nuo 150 eurų 10 mėnesiams. Bet būtent 10 mėnesiams, ne mažiau ir ne daugiau.. kažkaip nelabai protinga akcija. Pigu.lt daro protingiau, vykdo nemokamo lizingo akcija iki 10 mėnesio laikotarpiui nuo 144 su kapeikom.
Patarimas: jei kažkas negerai vyksta su lizingu – neleidžia užpildyti duomenų, nepasikrauna puslapis, meta klaidą ar Jums tiesiog buvo nesuteiktas lizingas, kreipkitės tiesiogiai į lizingo bendrovę, pačios el. parduotuvės niekuo čia dėtos, jos neturi tam jokios įtakos.

Dar šis tas apie lizingą
Dabartinės lizingo sistemos yra tiesiog tobulos. Jums nebereikia nieko pasirašinėti, skanuoti ir siųsti. Tačiau ir čia reikia atidumo. Įdėmiai perskaitykite sąlygas ir įrašykite prašomą informaciją. Labai svarbu pervesti pirmąjį centą, kadangi tai yra Jūsų sutikimas tvarkyti Jūsų asmeninius duomenis. Šis centas yra pakaitalas senai bjauriai procedūrai, kai reikėdavo atspausdinti sutikimą, jį pasirašyti, nuskanuoti ir išsiųsti. Antrą kartą pervedant vieną centą Jūs jau pasirašote sutartį – tai reiškia, jog kai kurjeris atveš prekes, Jums nereikės pasirašyti jokių popierių, tad prekes gali priimti net ir Jūsų kaimynai, kas buvo neįmanoma dar ne taip jau seniai.

Nemokamas pristatymas!
Taip, taip. Nieko nemokamo šiame pasaulyje nebūna. Tad ir čia labai svarbu skaityti sąlygas. Būna taikomas nemokamas pristatymas tam tikrai prekių kategorijai arba nuo tam tikros sumos, kuri dažniausiai būna dviženklė. O ir bendrai kalbant apie pristatymo kainas, reikia nepamiršti, jog pastaruoju metu atsirado įvairių sąlygų – užsakymo svoris, kaina, pristatymo vieta.
Patarimas: nesukčiaukit rašydami savo adresą. Rašant adresą svarbu nurodyti teisingą pašto kodą, pagal kurį kurjerių tarnybos ir orientuojasi, kur turi patekti siunta. Jei nurodysite klaidingą pašto kodą, užsakymą gausite diena vėliau. Taip pat visokios seniūnijos ar bendrijos neturi jokios informacinės vertės – svarbiausia yra gatvė, namo/buto numeris, gyvenvietė-rajonas/miestas.
Patarimas II: Ne visos parduotuvės yra išpirkusios iš pašto adresus, t. y. sistemą, kurios dėka Jums beveik nereikia rašyti adreso (kaip ji veikia, galite pabandyti post.lt dešiniajame viršutiniame kampe). Įrašyti teisingą adresą yra svarbu ir dėl to, kad sistema teisingai jį atpažintų ir galėtų pasiūlyti tikrą laiko tarpą, kada kurjeriai gali pristatyti Jums užsakymą. Viskas remiasi į suderintas sąlygas tarp parduotuvės ir kurjerių tarnybos, tačiau dauguma tarnybų į rajonus nevažiuoja nuo 18h. Tad jei gyvenate rajone, nerašykite adreso gale miesto pavadinimo, t. y., jei gyvenate Bezdonyse, tai ir rašykit Bezdonys, Vilniaus r., o ne Bezdonys, Vilnius, nes dažnai tokiu atveju Jums gali leisti pasirinkti laikotarpiui 18-22h, kuris yra nerealus. Niekas Jums tokiu metu prekių į kaimą neveš. Ir nereikia aiškinti, jog „klientas visada teisus“ - klientas, neskiriantis rajono nuo miesto, nėra teisus. Taip kad įvedę teisingą adresą Jūs sutaupysite savo laiką ir nervus.
Patarimas III: Tai, kad Jūs sumokėjote už pristatymą, dar nereiškia, jog buvo apmokėta ir užnešimo paslauga. Įprastai prekės iki 20 kg yra užnešamos nemokamai, bet sunkesnes prekes teks susinešti patiems. Taip kad, jei gyvenat trečiame aukšte, šaldytuvą Jums geriausiu atveju išims iš mašinos, bet ir paliks ant gatvės :D Na, šiaip, faktas, kad niekas nepaliks, o tiesiog išveš į depą ir bandys dar kelis kartus Jums pristatyti tą prekę. Jei jau Jums reikalinga užnešimo paslauga, nepatingėkite paieškoti nedidelį langelį pristatymo sąlygose, kurį reikia pažymėti.

Dar šis tas apie pristatymą
Patarimas I: Kai kurios el. parduotuvės yra labai didelės ir turi ne vieną sandėlį įvairiuose Lietuvos kampeliuose, tad jei pateikėt didesnį užsakymą, yra tikimybė, jog jis bus renkamas keliuose skirtinguose sandėliuose, ir visko gali būti, kad ir prekes Jums bandys pristatyti per kelis kartus. Tai yra nurodyta pirkimo taisyklėse, tad piktintis nėra reikalo, jog po vieną prekę pristatinėja. Suprantu, jog kartais tai tikrai gali būti nepatogu, tačiau tai jau yra įprasta rizika su kuria Jūs sutinkate pirkdami elektroninėje prekyboje, ir tai jau Jūsų galvos skausmas, kokiu būdu priimti prekes.
Patarimas II: neprašykite pasaugoti užsakymą savaitėmis. El. prekyboje, kaip ir visur kitur, užsakymai yra vykdomi, o ne sandėliuojami. Tai sudaro labai didelių nepatogumų tiek parduotuvėms, tiek kurjerių tarnyboms.
Patarimas III: Dėl pristatymo sąlygų kreipkitės tiesiai į kurjerių tarnybą. Taip, galite kreiptis į pardavėją paslaugos gavėjo teisėmis, tačiau čia jau gali gautis sugedęs telefonas ir užtrukti ilgiau. Geriau kreiptis tiesiogiai į kurjerių kontaktų centrą (ne pačius kurjerius, nes jie nieko nesprendžia, jie gauna maršrutą ir viskas) ir derinti pristatymo laiką ir adresą, kurį taip pat galite prireikus pakeisti.
Patarimas IV: patikrinkite, ar nepažeista pakuotė. Ar prekės tvarkingos, kurjeris tikrai nelauks, o jam ir nepriklauso. Jam svarbiausia, kad būtų pristatytos tvarkingos pakuotės, o jau turinys ne jo bėda, o parduotuvės, kurioje pirkote.

Minimalus krepšelis
Visos parduotuvės turi minimalų užsakymo krepšelį. Vienos neleidžia pateikti užsakymų be ~ 10 eurų sumos, kitos mažesniems užsakymams taiko administracinį mokestį, kur geriau jau nusipirkt kokį menkniekį..

Apmokėjimo būdas
Ši tema mane užknisa labiausiai. Elektroninių parduotuvių sistemos yra tokios primityvios, kad man sunku suprasti, ko tie klientai nesupranta.. O nesupranta dėl to, kad neskaito. Dažniausiai mane pjauna jų argumentas – ten neparašyta! Jomajo, atsimerk ir paskaityk :D Taip, vos tik atsidursite apmokėjimo skiltyje, Jums iš karto bus pasiūlytas kažkuris apmokėjimo būdas (dažniausiai nuskaitymas nuo kortelės), tačiau Jūs visada galite pasirinkti apmokėjimo būdą. Pigu.lt suteikia galimybę net ir patiems pasikeisti apmokėjimo būdą, jei reikia. Taip kad nereikia žiopsot :D

Pigu.lt apmokėjimo būdai

Rde.lt apmokėjimo būdai

Senukai.lt apmokėjimo būdai


Prekių gali ir nebūti
Kaip ir bet kurioje parduotuvėje, prekių kiekis yra ribotas. Jei Jūs manote, kad esate vienintelis toks, kuris sumąstėt sutaupyti kapeikėlę ir įsigyti prekę pigiau, tai žinokit, kad tokių gudručių yra šimtai. Taip pat gali būti, kad realiai prekės gali ir nebūti dėl pačių įvairiausių priežasčių – pavogė, brokas, priklauso tiekėjui ir t.t., taip kad kiekvieną kartą pirkdami internetu Jūs taip pat sutinkate su ta rizika, jog savo norimos prekės negausite. Ir būkite ramūs, pinigus Jums būtinai grąžins.

Nuotraukoje pavaizduota prekė neatitinka realios
Užsakant prekes internetu protavimo niekas neatšaukė, tad reikia žiūrėti ne vien į nuotrauką, bet ir atidžiai skaityti pateiktą informaciją. Ypatingai skaudu būna dėl durų. Nuotraukos dažniausiai yra pateikiamos iš tiekėjo ir yra bendro pobūdžio, tad koks skirtumas, kokios durys yra pavaizduotos nuotraukoje, jei aprašyme jos arba kairinės, arba dešininės, nes juk jos atrodo vienodai, todėl visada atkreipkite dėmesį į aprašymą.
Taip pat gali būti, kad gamintojas leidžia tą pačią prekę su nauja pakuote ir t.t., tačiau tai yra ta pati prekė, tad nereikia panikuoti.

Skirtingi modeliai
Kartais būna iš kinų prisako įvairiausių prekių, kurios turi kelis dizainus. Tai labai dažnai taikoma kokioms pigioms prekėms – rėmeliams, žaislams ir t.t. Pvz., rėmeliai gali būti skirtingų spalvų, o pasirinkti spalvos neleis, nes tuo metu yra prekiaujama būtent ta spalva, kurią gavo iš tiekėjo. Nežinau aš tų IT subtilybių, kodėl negalima toms prekėms suteikti papildomą prekės kodą ir leisti klientams pasirinkti, bet ši informacija visada yra pateikiama prekių aprašyme.


Nesiderėkite dėl kainų.
Nebent perkate Pigu.lt, ten derėtis galima, jei turite nuorodą į pigesnį variantą. Tačiau iš lempos Jums nuolaidos niekas nesuteiks (jei suteikė, pasidalinkit :D). Pateiksiu paprastą pavyzdį – atėję į kokią maximą gi nediskutuojate su kasininkę, kiek ji gali nuleist? :D Taip ir čia, viskas fiksuota.
Neterorizuokite vadybininkų dėl akcijų atrakcijų. Pastebėjau, labai klientai mėgsta tokį dalyką – užsisako kokią tai prekę, ji jau perduota kurjeriams, ir žiūri klientas kitą dieną jau kokiu euru ta prekė atpigo, ir pradeda derybas, ale, šį užsakymą atšaukiu, naują pateiksiu, arba dar gudriau, sako, ką mes čia terliosimės, iš karto padarykite nuolaidą ir viskas :D Gal mažesnės parduotuvės ir imsis su Jumis terliotis, kad išlaikytų klientą, bet su didelėmis parduotuvėmis, labai abejoju. Nebent kuo nors nusikalto. Jei ne, tai jie tiesiog neturi tam laiko, kai viskas yra automatizuota. Irgi pavyzdys su maxima – atėjote, nusipirkote duonos, ant rytojaus ateinate ir matote, jog jai taikoma akcija, gi nepulsite šokdinti darbuotojų, kad Jums pritaikytų naujos dienos akciją anksčiau nupirktai prekei?
Žinoma, niekas Jums neuždraus atšaukti vieno užsakymo ir pateikti naują, tačiau taip Jūs tik parodysite, kaip nemylite savęs, netaupote savo laiko. Apie pagarbą kito darbui iš viso nekalbu. Vis tik pirkimo vyksmas yra abipusis reikalas, o ne kad ale klientas daro paslaugas pirkdamas iš parduotuvės. Tu perki tau reikalingą prekę, tad negi rimtai svarbiau sutaupyti kokį eurą ir nukelt prekės gavimą dar kelioms dienoms?

El. parduotuvės ne labdaros fondai
Visi pastoviai skundžiasi, kad prekių kainos yra labai didelės. Visur jos tokios. Nepatinka kaina, niekas neverčia tavęs pirkt, ir jokia elektroninė parduotuvė tau nieko neskolinga. Ir pulti jos darbuotojus vien dėl to, kad kainos neįkandamos, tai tik dar vienas savęs nemylėjimas ir laiko negailėjimas. Visų parduotuvių pirmiausias tikslas yra uždirbti pinigus, tad neverta čia pradėti kovos su vėjo malūnais.

Jei atsitiko nelaimė..
Nepulkit į paniką. Jei prieš pirkdami neskaitėte taisyklių, rekomenduoju jas perskaityti.
Jei gavote sudužusią prekę, nufotografuokite dūžius ir išsiųskite nuotraukas nurodytu el. paštu, ir per tam tikrą laiką Jums pasiūlys sprendimą.
Jei gavote prietaisą, kuris įjungtas neveikia, iš karto praneškite apie tai parduotuvei.
Dažniausiai tokiu atveju parduotuvės atsiųs kurjerį, kuris paims broką. Jei prekė pigi, greičiausiai siūlys kompensaciją, jei neturės kuo pakeisti netinkamos prekės.
Jei gavote neužsakytas prekes, iš karto rašykite parduotuvei, ir Jums tikrai atsiųs tai, ką užsisakėte.
Jei gavote daugiau prekių nei užsisakėte, taip pat praneškite, nes juk lyšnos problemos nereikalingos nei Jums, nei parduotuvei, teisingai?
Visada patikrinkite prekę pirmosiomis gavimo dienomis. Visko pasitaiko, kad galite gauti nepilnos komplektacijos prekes, arba tiesiog neveikiančias.. tai kaip tada parduotuvėms elgtis, kai kreipsitės po gero mėnesio, kad pas Jus kokia sulčiaspaudė neveikia? Kaip Jūs įrodysit, kad patys tų prekių nesugadinot?
Jei nesulaukiate greito atsakymo, tai dar nereiškia, kad parduotuvė Jus ignoruoja. Jūs nesate vienintelis parduotuvės klientas, ir ne vienintelis, kurį ištiko bėda beperkant. Tiesiog nėra taip, kad sėdi vadybininkas ir krapšto nosį žiūrėdamas į Jūsų laišką. Paprasčiausiai tokių problemų jis turi dešimtis, ir visos sprendžiamos iš eilės pagal galimybes, nes juk ne viskas nuo jo priklauso. Pardavimo eigoje dalyvauja labai daug žmonių, kur kartą išreikštas neatidumas gali lemti labai daug. Tam pačiam vadybininkui reikia bendrauti su sandėliais, prekių analitikais, tiekėjais, aiškintis padėtį ir pasiūlyti tinkamiausią sprendimą.
Visada atsiminkite, parduotuvė yra suinteresuota parduoti prekę, o ne gadintis savo vardą, tad viską galima išspręsti taikiai.

Remiantis savo kuklia patirtimi galiu pasakyti tik tiek, kad bent kokius du trečdaliai problemų, kurias man tenka spręsti, prisidaro patys klientai, kurie tas problemas sukelia per savo žioplumą. Ir tikrai būna įkyru atsiprašinėti klientų dėl košės..kurią patys ir užvirė :D


Taip kad, skaitom, skaitom ir dar kartą skaitom ir viskas bus gerai! Žioplas klientas, nelaimingas klientas. Nelaimingas klientas - nelaimingi klientų aptarnavimo vadybininkai :D Lai Jūsų apsipirkimai bus malonūs ir sėkmingi :D

2017 m. vasario 11 d., šeštadienis

PFAF.013 Philip Jose Farmer - Visatų kūrėjas

Knygos pradžia buvo daug žadanti, tad aš, kaip lėtai skaitantis žmogus, trečdalį knygos įveikiau vienu prisėdimu, ir galvojau, nagi kad greitai čia skaitosi.. O paskui viskas išsitempė.. atvirai pasakius, nesupratau, kodėl apie šią knygą tiek daug gerų atsiliepimų. Dažniausiai būna knyga iš pradžių neįdomi, kol įsivažiuoji ir t.t., o čia atvirkščiai, kai prasidėjo pats veiksmas, jis buvo toks nuobodus, kad apimdavo toks keistas nedalyvavimo jausmas.. žinot, kai būna, kai žiūrit kokį nelabai įdomų filmą, kartais net ir užmiegat.. tai man toks jausmas, kad dalį knygos pramiegojau.
Pagrindinės ovacijos tenka pasauliui apie kurį Farmer rašo. Kaip ir išduoda knygos pavadinimas, veiksmas vyksta tokio „viešpaties“ sukurtame pasaulyje. Iš pradžių susidaro įspūdis, jog tai fantasy, tačiau su laiku susivoki, jog vis tik sci-fi. Viešpačiai yra tokia pažengusi žmonių rasė, kuri savo malonumui sukuria pasaulius ir daro su jais ką nori. Ir štai šiame pasaulyje yra senovės antikos laikų mitologijos pasaulis, indėnai, riteriai.. ir kas tik nori. Pasaulis yra kelių aukštų su skirtingais pasaulėliais kiekviename, tad jis nėra apvalus, o labiau primena kelių aukštų vaisių vazą.
Bėda ta, kad šio pasaulio kūrėjas negalėjo sukurti šiaip gyvo žmogaus, tad tuos mitinius veikėjus jis parsigabeno iš Žemės. Vienus paliko tokius, kokie buvo, iš kitų padarė chimeras ar šiaip kokius hibridus, už ką tie labai jau savo „viešpats“ nemėgo. Ko gero, įdomiausias „viešpaties“ sukurtas padaras yra tokia kaip ir žuvis-ne žuvis :D Ji yra gan didelė, kad jos pagalba žmonės galėtų keliauti vandenynu, o patogumo dėlei ta žuvis turėjo du taškus, kuriuos spaudžiant, „laivas“ plauks ten, kur jums reikia. Ir čia dar ne viskas. Išalkot? Ne bėda. Ši žuvis pastoviai augina kažkokias tai uogas, kurias dažniausiai visi renka pakrantėmis, tačiau skaniausios jos yra šviežiai nuraškytos.. nuo žuvies stiebelių.. O ką jau kalbėti apie kiautą, kuriame gali nuo visko pasislėpti ir ramiai numigt.. Nesakykit, praktiškas dalykėlis :D
Pagrindinis veikėjas, Volfas, kažkada jaunystėje patyrė traumą, dėl kurios prarado atminti, ir jį radusi šeima nusprendė pasilikti sau ir auginti kaip sūnų. Jis užaugo ir, galima sakyti, tapo mano kolega – lingvistu. Labai gaila, kad kalbinė dalis buvo paliesta vos vos, bet vis tiek smagu. Ir štai Volfas išeina į pensiją, užsitarnavęs puikią profesoriaus reputaciją ir turėdamas, kaip ir, mylimą žmoną, kuri amžiais kažkuo nepatenkinta. Ir štai vieną dieną Volfas su žmona vyksta apžiūrėti namo, kur galėtų praleisti likusias dienas, kai netikėtai, jam vaikštant po koridorius, sienoje prasivėrė vaizdinys, o jame svetingas vyrukas kreipiasi į Volfą tarsi anie būtų geriausi draugai ir numeta jam ragą. Rago dėka tas portalas atsivėrė, tą Volfas suprato. O taip pat suprato, jog jei jis atvers portalą pats, tai jau niekada nebegrįš į Žemę.. Ir kaip jau galite numanyti, jis metė žmoną, metė savo žemišką gyvenimą ir nėrė į nuotykių pasaulį.
Biški paspoilinsiu, jog nuvykęs į tą kitą pasaulį jis su laiku atjaunėjo, kadangi tai pasaulis, kuriame niekas nuo senatvės nemiršta ne dėl to, kad būtų pavojinga, o tiesiog – niekas nesensta. Ir visa ta „kibinimat’“ prasidėjo dėl to paties rago, kurį Volfas gavo.
Skamba įdomiai? Nes pati idėja tokia ir yra.. tačiau kai prasidėjo tas pats per tą patį, karai su indėnais, riteriais ir t.t. meh.. aš suprantu, žmogus norėjo sukišti kuo daugiau nuotykių, suteikti kuo didesnę įvairovę, tačiau tai darė taip paskubom, kad jokio skirtumo, ar ten buvo muštynės su indėnais ar kokiais tai arabais.. Daug kliūčių yra gerai, bet kai jos visos vienodos.. tai taip ir pramiegi.. knygą..
Eridanas išleido dar dvi šios serijos knygas.. žiūrėsim.. žiūrėsim.. Jau geriau Moorcock kalavijų pasaulio seriją skaityt.. ten kad ir primityvu, bet bent jau veiksmas ne vienodas..
The Maker of Universes, 1953

2017 m. vasario 5 d., sekmadienis

Daria

Kažkada Svirplys man užrodė animacinį serialą „Daria“. Galvoju, na, pažiūrėsim, kas ten ir kaip ten. Kaip ir priklauso, pirmosios serijos buvo net labai juokingos. Kitos irgi juokingos, bet jau ramesnės, nes jau pripranti prie to niūraus ir kartais net juodo humoro. Kai pradėjau žiūrėti šį filmuką, nė minties nekilo apie tai, kad „ai, neįdomu, nebežiūrėsiu, geriau pažiūrėsiu ką nors kitą“. Ir taip kažkaip netyčia susižiūrėjo visi penki sezonai su atskirais filmais.
Šio filmuko stiprioji pusė yra scenarijus, kadangi pati animacija gan primityvi ir mano akiai visai nepatraukli. O siužetas, galima sakyti, net banalus – paauglė Daria atsikelia su šeima į svetimą miestą. Būdama uždaro charakterio Daria nuo išorinio pasaulio ginasi sarkazmu. Būtent jis padeda jai susidraugauti su Jane. Jų draugystė man primena šį pasakymą.

Iš esmės šis animacinis serialas sugriovė tam tikrus stereotipus. Kaip galite numanyti, Daria toli gražu mokykloje nėra populiari. Ir galima būtų įtarti, jog jos gyvenimą mokykloje dar labiau griauna tie populiarieji, tačiau viskas yra visai ne taip. Nepaisant nepopuliarumo, Daria nepatiria jokių patyčių ar kažkokio spaudimo, kai tuo metu tie patys populiarieji nėra tokie žiaurūs, kokius vaizduoja standartiniuose filmuose. Taip, jie pavaizduoti tikrais bukagalviais, tačiau tai nereiškia, kad jie žiaurūs ar šiaip pikti. Daria turi seserį tuštutę, nors ji realiai protingesnė nei atrodo. Jane iš viso yra iš menininkų daugiavaikės šeimos, tad brolių ir seserų ji turi visą taborą, tačiau žiūrovas gaus daugiau susipažinti su jos broliu Trentu, kuriam Daria jaus ypatingą simpatiją :D
Daria ir Jane išsiskiria iš minios, kadangi jos suvokia tuštumo beprasmybę, jos mato, kaip žmones veikia smegenų plovimas ir amžinas „American dream“ piršimas. Labai rekomenduoju tiems, kas pasiilgo aštresnio humoro, bet tuo pačiu ir lengvo siužeto.






Jei kas nesupratot, tai yra sesuo :D




2017 m. vasario 4 d., šeštadienis

Žodžio galia.. arba dar viena proga rasti pasiteisinimą

Žmogus, neturintis nieko bendro su kalba, retai suvokia, kokią galią turi žodis. Nors visi kasdien su jo galia susiduria to nesuvokdami. Galiu pateikti pačius paprasčiausius pavyzdžius su politikų kalbomis – visi kažką žada, ir laimi tie, kurie pažada įtikinamiau.
Net ir labiausiai užsispyrusį skeptiką, kuris įsivaizduoja, kad mąsto ypatingai savarankiškai ir nešališkai, yra paveikiamas tų pačių žodžių. Kodėl aš taip drąsiai tai sakau? O todėl, kad matau, kaip tie patys asmenys, besidangstydami Kanto „Grynojo proto kritika“ ištisai skrolina visokius delfius, lt rytus, 15 min ir t.t. - o tai yra ne informacijos šaltinis, o fastfood’as, kurio tikslas nėra suteikti informaciją. Nepasakosiu čia dabar apie tai, kaip žiniasklaida manipuliuoja visuomene, nes ir tie patys, kurie su šiuo pasakymu sutinka, vis tiek varvina akis tuose pačiuose portaluose. Aš geriau papasakosiu apie kelių žodžių galią.
Per vieną paskaitą teko diskutuoti apie tai, kas atsirado pirmiau – sąvoka ar jos pavadinimas. Ir dauguma sakys, kad faktas, jog pati sąvoka. Pvz., namas. Faktas, jog pati namo, prieglobsčio, stogo virš galvos koncepcija atsirado ankščiau nei pats žodis, o ką jau kalbėti apie tokius žodžius kaip loftas, pilis, kotedžas, dvaras ir t.t.
Tačiau atsiradus naujiems žodžiams, žmonės labai įvairiai į juos reaguoja, taip sakant, pritempia realybę prie žodžio. Patys akivaizdžiausi šio reiškinio pavyzdžiai yra depresija, stresas ir x-fobija bei x-manija. Dar mūsų tėvai gyveno sau gyvenimus per daug nežinodami ar nesigilindami į šiuos žodžius, tačiau šie medicininiai terminai taip įaugo į mūsų buitį, jog net nestebina, kai tiesiog pavargęs vaikas pareiškia, jog jis „patiria stresą“. Seniau žmonės tiesiog liūdėdavo. Priimdavo liūdesį kaip natūralų reiškinį, žinodami, jog pakaks ir laiko. Tačiau su depresija kovojant laiko nepakanka, ir vietoj to, kad išsiaiškintume, kas mus iš tikrųjų liūdina, kad galėtume kovoti su to liūdesio priežastimi, mes ieškom įvairiausių medikamentų ar specialistų pagalbos. Jei jaučiamės vieniši, sergame ne depresija, o vienatve, kurią gali pagydyti naujos pažintys.
O ką jau kalbėti apie fobijas.. seniau žmonės tiesiog kažko bijodavo – aukščio, šunų, kraujo, uždarų patalpų.. bet žmonės sau gyveno ramiai nesikoncentruodami į tas baimes, ir nekurdami gyvenimo aplink tą baimę. Bet šiandieną mes labai paprastai galime išsigūglinti kokią tik nori fobiją ar maniją. Štai Emerald priminė man gerai žinomą užmirštą dalyką – klinomaniją, kuri, išvertus į žmonių kalbą, tėra paprasčiausia tinginystė. Mokslininkai šiuos terminus sukūrė tam, kad įvardintų problemą ir kovotų su ja, o štai žmonės šiuos žodžius naudoja kaip pasiteisinimą savo neveiksnumui.
Kai eidavo kalba apie požiūrį į gyvenimą, visada sakydavau, kad aš esu Kempiniukas, tačiau labai liūdna pasidarė suvokus, kiek daug aplinkui yra Kalmarų, ir net daug daugiau nei Patrikų. Atrodytų, koks kvailas animacinis filmukas, bet taip paprastai atspindi žmonių pasirinkimą, nes tame ir yra esmė, kad mes patys renkamės būti laimingi arba ne. Tiesa, niekas nesako, kad tai lengva. Tačiau bet kokiu atveju lengviau nei rinktis Kalmaro gyvenimą..
Pabaigai rekomenduoju visiems pastebėti savo kalbą – kaip dažnai sakote „ne“? Kaip dažnai sakote „negaliu“? O kaip dažnai sakote „va jeigu tas, tai aš tada..“? Jei dažnai sau tai sakote, reiškia – esate šių žodžių įkaitai. Kaip su tuo kovoti? Ne pakeiskite į taip. Negaliu pakeiskite į padarysiu. Va jeigu tas, tai aš tada keiskite į nepaisant visko aš tą ir aną. Net ir nekalčiausias ir nereikšmingiausias žodis gali pakeisti viską iš pagrindų.