2017 m. sausio 16 d., pirmadienis

Burak Yeter - Tuesday

Labai retas atvejis, kad daina mane užkabintų iš pirmo karto. Realiai man populiarios dainos pradeda patikta tada, kai jau jos visiems yra nusibodusios. Tačiau ir mano gyvenime pasitaiko tokių keistų išimčių, kai daina užkabina iš pirmo karto. Dažniausiai tos dainos kažkokios keistos. Šiuo atveju kalbant apie "Tuesday" – viskas šioje dainoje buka. Pradedant nuo klipo, baigiant tekstu. Tačiau šios dainos muzika tokia kažkokia.. keista. Keistesnė už įprastą popsą, ir tuo kabina. Bet nuo jos greitai pasveiksiu..


2017 m. sausio 15 d., sekmadienis

Passengers

...---... - S.O.S.
Šiame įraše pabūsiu ypatingai paviršutiniška, bet man nė kiek ne gėda.. ir aš kartais esu žmogus :D Kai tik pamačiau „Passengers“ treilerį, iš karto supratau, kad noriu pamatyti šį filmą. Ir ne dėl to, kad Chris Pratt yra belenkaip simpatiškas, o Jennifer Lawrence yra Jennifer Lawrence. Mane ypatingai suintrigavo pati idėja apie kitų planetų kolonizavimą, kelionės, trunkančios du gyvenimus mažiausiai.. Tad, sprendžiant iš atsiliepimų, tampa aišku, kodėl filmas patiko tik man :D
Belenkaip gražus erdvėlaivis - Avalon

Iš tikrųjų nepaisant visos efektų gausos (na, gal ir ne gausos) ir pačios situacijos, fantastikos ir dar mokslinės šiame filme visai mažai. Man net iš esmės sunku pavadinti šį filmą fantastiniu. Tad nenuostabu, jog tie, kurie norėjo daugiau saifajo, liko ant ledo. Iš tikrųjų šiame filme fantastika yra tik dekoracija, o siužeto linija yra labiau orientuota į žmogaus ryšio su kitais žmonėmis svarbą. Buvo pateikta akivaizdi aliuzija į Robinzoną Kruzą, į „Miegančią gražuolę“, į legendą apie karalių Artūrą ir t.t. ir t.t.

Į Chris Pratt dėmesį pirmą kartą atkreipiau filme „Guardians of the Galaxy“, kurį pažiūriu bent kartą per mėnesį mažiausiai. Labai jau smagus man šis filmas, ir galiu pasakyti, jog tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Taip kad renkantis filmus, Chris tapo dar viena priežastimi kažką pažiūrėti. O ką jau kalbėti apie Jennifer Lawrence? Ji pastoviai vaidina tokias nepriklausomas, stiprias moteris, tuo pat metu nesistengdama atrodyti sexbomba. Net ir šiame filme ji lyg ir turėtų būti trapumo įsikūnijimas, tačiau problemoms iškilus ji elgiasi taip, kaip ir priklauso Katniss Everdeen :D Buvo daug atsiliepimų, jog aktoriai parinkti nekažką.. na.. šiuo klausimu mano nuomonę jau supratot :D

Jei filmo dar nematėt, rekomenduoju žiūrėti jį kaip romantinį filmą su dalele filosofinės dramos, ir jokiais būdais ne kaip fantastinį nuotykių filmą. 

2017 m. sausio 14 d., šeštadienis

Kristina Sabaliauskaitė - Silva Rerum

Sunku įsivaizduoti, jog yra žmonių, kurie nėra girdėję apie Kristiną Sabaliauskaitę ir jos knygų seriją "Silva Rerum". Pati skaičiau tik pirmą knygą, tačiau man to visiškai pakako, kad įsimylėčiau šią seriją. Įsimylėjau taip smarkiai, kad net įsigijau visas knygas, nors pirmą knygą skaičiau absoliučiai nelegaliai dėl ko visai neatsiprašau. O tik vakar įsigijau ir naujausią – ketvirtą – dalį.
Jei kas laikėte bent vieną iš knygų rankose, turėjo pastebėti, jog iš tikrųjų knygos yra įvilktos į tokį popierinį viršelį, kuris yra papuoštas baroko elementais. Nors ten iš tikrųjų yra tiesiog nuotrauka. O man tik šiandien pasidarė įdomu pažiūrėti, o kaip gi tos knygos atrodo be tų apvalkalų, ir likau nustebusi. Toks knygos dizainas man priminė grabelį :D Bet atrodo žymiai fancy nei su tuo apvalkalu :D

P.S. fotkinau trečią dalį, nes ta po ranka buvo :D


2017 m. sausio 12 d., ketvirtadienis

Joga.. Nuobodyyybė..

Pastebėjau, jog kai tik žmonėms užsimini, kad tau patinka joga (praktikuoji dar nesiverčia liežuvis (pirštai :D) pasakyti :D), visi iš karto tokie: „Meh.. nuobodu.. meditacijos..“ Tada suprantu, kad žmogus nieko apie tai nežino. Aš irgi nežinau, bet žinau pakankamai, kad galėčiau drąsiai teigti, jog tai toli gražu nėra nuobodus dalykas.
Su drauge dar prieš naujus metus buvom sumąsčiusios „pasijogint“ pas ją, ir pagaliau vakar išaušo ta diena. Nusivežiau pas ją kilimėlį, drabužius, pasijungėm reikiamą, skirtą pradedantiesiems, video, ir pradėjom. Vis dėlto ilga pertrauka pasijuto, tačiau ne taip jau ir smarkiai, užtat rezultatas buvo tiesiog nepakartojamas. Dėl pratimų ir kvėpavimo specifikos mes su drauge vos neužmigom, ir nuobodulys čia niekuo dėtas :D Tiesiog tie pratimai yra būtent atpalaiduojančio pobūdžio, kad po visko guli ir net kvėpuoti tingi.. nepakartojamas jausmas. O ką jau kalbėti apie akimirksniu išnykusį skausmą petyje.. Ir tas jausmas, kai atrodo, jog atsikratei kažkokių grandinių.. nebelieka sumedėjimo.. ir štai toks rezultatas vos po pirmos treniruotės..
Aš labai bijojau, kad draugei nepatiks, nes.. na, niekam iš pirmo karto viskas nepavyksta, tačiau kitą kartą jau darosi lengviau. Ir mano džiaugsmui, draugei visai patiko, tad jei pasiseks, gal tai bus mūsų kas savaitinis ritualas :D
Tie, kas mano, jog joga labai pasyvus sportas, labai ir labai klysta. Yra labai įvairių jogos rūšių, ir tam, kad galėtum ją išbandyti, jokie religiniai motyvai visiškai nebūtini. Joga labai tinka tiems, kas mėgsta ramesnį judėjimą be jėgos panaudojimo, kadangi joga būtent tuo ir turi savotišką pranašumą, kad darai kažką tiek ir taip, kiek ir kaip tau išeina.
Kažkada seniai buvau internete radusi jogą pradedantiesiems. Ten berods yra apie 20 laidų. Prisimenu, kai pirmą kartą išbandžiau tą programą, ėjau nuo vienos laidos prie kitos, ir man sekėsi tiesiog tragiškai. Kitą kartą pabandžius, maždaug prieš metus, aš pasielgiau labai protingai – ėjau prie kitos laidos tik gerai įvaldžiusi pirmą laidą. Man tokiam reikalui pakako maždaug keturių mankštų. Tada antra laida vėl su savo savotiškais sunkumais buvo, bet irgi susidorojau, ir t.t.
Dar smagus momentas.. nuo jogos nebūna pagirių. Prisimenat tą jausmą, kai ilgai nesportavę ar kažko aktyviai nedarę netikėtai pabėgioję ar dar ką, kitą dieną negalite pajudėti? Tai štai, jei jūs nesate sportiškas žmogus ir dirbate ne fizinį darbą, galite ramia sąžine išbandyti jogą, nesijaudindami, jog kitą dieną nepakelsit rankų. Taigi.. mano, pradedančiosios, patarimai pradedantiesiems..

  • Jei dar nesate išbandę jogos – būtinai išbandykite
  • Ypač, jei dirbat sėdimą darbą
  • Ir jei esate tikri tinginiai
  • O ypatingai, jei esate iš tų žmonių, kurie tiki „nuo pirmadienio“ ar „nuo rytojaus“ galia
  • Įsigykite kilimėlį – jis nebrangus ir tikrai labai pagerina savijautos mankštos metu kokybę
  • Susiraskite kokią lengvą programą, o sudėtingą bandykite tik tam skirtose studijose, nes patys to nenorėdami iš nežinojimo galite sau rimtai pakenkti
  • Mankštos pradžioje išjunkite telefono garsą, nes iš netikėtumo galite kaip nors nesėkmingai krūptelėti.. na, tai neskamba baisiai, tačiau tai skamba visai kitaip, kai tu esi visiškai atsipalaidavęs ir kaip nors susisukęs..
  • Išvarykite iš patalpos visus gyvūnus, nes jie tik trukdys, ir šiaip per juos galite netyčia susižeisti.

2017 m. sausio 5 d., ketvirtadienis

Nauji metai, nauji iššūkiai..

Na, ir kaip gi be naujų iššūkių?

Sveikata
Vėl reikės kažką sugalvoti su vandeniu. Šį kartą reiks kokios literatūros pasiskaityt, o tai akivaizdu, kad „mano metodas“ neveikia.
Su joga taip pat tenka atsisveikinti, tad reikia sugalvoti kokią nors alternatyvą.. rudenį buvau iš didelio entuziazmo įsigijusi riedučius, bet normaliai pasidžiaugti jais negalėjau, tad reiks kaip nors sumąstyt, kokią čia dieną pasivažinėti riedučiais, ištaikius geresnį orą. Nors apsaugas nusipirkti man taip ir nepavyko.
Taip pat įsigijau labai fainą dalyką – šokdynę. Skaičiau, kad labai sveika širdžiai. Tai realiai dabar yra mano pagrindinis „sportas“ - penkios minutės rytais. Geriau nei nieko.

Vertimai
Praeitais metais užsibrėžiau tikslą uždirbti 1000 pinigų iš vertimų ir trūko visai ne daug, kad šis tikslas būtų įgyvendintas, tad įkvėpta šio rezultato, šiais metais kartelę pakelsiu iki 1500.
Taip pat žūtbūt turiu išversti bent dvi knygas iki galo (apie redagavimą kalba neina :D).
Ir, žinoma, būtų nuostabu, jei išversčiau savo tuos apsakymėlius. Tiksliau, jie yra išversti, reikia tik susiredaguoti. Tada bus galima „išleisti“ elektroninę knygutę ir įmesti į LM :D
Perskaityti bent 3 knygas iš vertimų sferos, nes jaučiu, kad pastaruoju metu nieko naujo nebesužinau. Tiesa, dar neišsirinkau, ką skaitysiu, bet skaityti tikrai yra ką..
Na, ir susubtitruoti pirmą Firefly seriją :D

Kelionės
Nukeliauti į kokią nors užsienio šalį bent kartelį. Kad ir pas kaimynus kokius :D
Aplankyti 5 nacionalinius parkus. Labai jau Redži įrašuose vaikščiojimai mane suintrigavo :D
Aplankyti Velnių muziejų, Sugiharos namus ir VII fortą :D








Absoliuti tiesa




Asmeniniai iššūkiai
Pasidaryti tatuiruotę. Jau kaip ir žinau, kokios daugiau ar mažiau noriu.. Tik reikės surasti, kad kas nupieštu..

Nebegerti energinių gėrimų. Šitai galima būtų pripaišyti prie sveikatos, bet čia jau ne tas atvejis :D Skanūs jie rupūžės.. ypač obuolių skonio Burn :D

Atidaryti el.parduotuvę. Šiaip pati dirbu el.parduotuvėje, tad norisi išbandyti įgytą patirtį realiame reikale. Kaip tik su drauge radom vieną tokią „nišą“, kuri nebūtų labai nuostolinga, jei kas nors nepavyktų, nors atvirai pasakius, aš pati nesitikiu kažkokio pelno apskritai, jei į minusą neišeisim, ir tai bus gerai. Šiaip smalsu išbandyti savo jėgas ir tiek.

Ir.. pagaliau baigti rašyti knygą.

Kitos lempos

Perskaityti 25 (+3) knygas.
Iš praeitų metų man liko trys baudos knygos, tad viso grožinės literatūros knygų gausis 28. Jau turiu preliminarų sąrašą, kuris, be abejo, bus modifikuojamas ir ne kartą. Taip pat dar kokias tris knygas apie vertimus reikia perskaityti..

Perklausyti 10 (+3) audio knygų.
Kadangi iš praeitų metų taip pat liko trys knygos, tai šiems metams pasistengsiu perklausyti 13 knygų. Jau tris knygas turiu dar nuo praeitų metų, tad dar reiks pasiruošti tą sąrašiuką.

Peržiūrėti 20 anime
Pernai metais buvau išsikėlusi tikslą peržiūrėti 10 (realiai nesuprantu, kodėl taip mažai) ir jo neįgyvendinau. Tačiau kaip jau minėjau praeitame įraše, vien Bleach peržiūrėjau 366 serijas, o šiais metais tokių galingų apimčių anime vėpsot neketinu. Nebent kokį Narutą ryšiuosi pagaliau pažiūrėt. Man ten liko gal kokios 100 serijų :D Ką žiūrėti, sąrašą irgi jau turiu, taip kad bus smagu :D

Parašyti 20 (+6) įrašų vertimų bloge
Praeitais metais išstenėjau vos 14 įrašų, ir nors keli iš jų buvo gan turiningi, vis tik ne tiek, kad būtų galima pateisinti trūkumą. Kas liūdniausia, parašyt turiu ką, tik kad niekaip neprisėdu, kadangi ten jau ne šiaip kokie pamąstymai aprašomi, o vyksta info paieška, analizė ir t.t. Nieko, susiimsiu ir padarysiu.

Įsigyti 80 PFAF knygų.
Man iš viso liko jų rasti 183, ir jas gauti bus sunkiausia, kadangi daugumos trūkstamų dalių nebėra pardavime, taip kad teks ieškoti per žmones. Šiaip 80 knygų man yra gan optimistinis skaičius, kadangi naujesnės yra brangesnės, tad jei ir rasiu trūkstamas dalis, ne faktas, kad galėsiu iš karto ir pagriebti :D Va, artimiausiu metu ketinu pasigriebti, jei neklystu, kažkur 18 knygų papigiai, taip kad visai neblogi metai nusimato..


Štai tokie kuklūs planai ateinantiems metams :D

2017 m. sausio 1 d., sekmadienis

Atia.. atia, 2016!

Na ką? Turbūt būtų pats laikas apibendrinti praeitų metų iššūkius ir išsikelti naujus.. Kad viskas būtų kiek labiau koncentruota, surūšiavau savo padrikus iššūkius į tam tikras kategorijas.

Sveikata
Šiam reikalui buvau pasiryžusi vėl užsiimti joga ir gerti daugiau vandens. Vandens kiekį reguliuoti sekėsi nekaip.. kokias porą dienų pageriu daugiau, paskui nusispjaunu ir geriu, kaip išeina, tad šis klausimas vis dar išlieka aktualus. Kalbant apie jogą, pirmoj metų pusėj man nelabai sekėsi ja užsiimti, mat be kilimėlio labai skauda atlikti pratimus tiesiog ant grindų, tačiau kai vasarį ar tai kovą įsigijau kilimėlį, viskas ėjosi kaip per sviestą. Buvau jau nuo seniau parsisiuntus jogos video programą pradedantiesiems, tad viskas buvo pats tas. Akimirksniu dingo visi skausmai nugaroje ir petyje. Ir šiaip belenkaip geras dalykas norint atsipalaiduot. Būdavo ir taip, jog pavykdavo pasimankštinti bent po 2-4 kartus per savaitę, tačiau dar vasarai neįpusėjus namuose atsirado šuo, ir su joga teko atsisveikinti. Nors šiaip skųstis labai negaliu. Per 2016 metus labai daug kur vaikščiojau, tad galiu drąsiai pasakyti, kad metai buvo gan judrūs.

Profesinė sritis
Niekam ne paslaptis, noriu kaupti vertimų patirtį, o ypač grožinės literatūros, tačiau nė vieno iškelto tikslo pasiekti iki galo nepavyko. Neišverčiau tų tekstų, kuriuos planavau išversti. Maža to, ėmiausi naujo teksto, kurį planavau išversti iki metų galo, bet ir čia užbuksavau įveikus ketvirtadalį teksto. Ir net kalbant apie užsibrėžtą sumą – 1000 eurų – kurios pasiekti taip pat nepavyko, tačiau galiu pasidžiaugti, jog man pritrūko ne tiek jau ir daug. O ir įtariu, jei ne mano naujas darbas, visko gali būti, kad šį tikslą būtų pavykę įgyvendinti. Ir nors įgyvendinti šių tikslų man nepavyko, tačiau bendrai paėmus esu visai patenkinta gautais rezultatais, ypatingai tuo, kad nors ir retai gaunu užsakymų ir ne taip jau daug, tačiau jų pasitaiko vis dažniau, nepaisant tam tikrų momentų, kur maniau, kad mano kaip vertėjos karjera žlugo (o, taip, buvo ir toks momentas iš kurio labai pasimokiau).
Vasarą su drauge buvome Vilniuje ir nuvarėm prie katedros. Ten yra ta stebuklingoji plyta ant kurios reikia tris kartus pasisukt ir sugalvot norą. Matomai, aš labai karštai norėjau kito darbo, kad rugsėjo pradžioje abi su drauge karjerą tęsėm jau visai kitose įmonėse :D Naują darbą radau labai netikėtai, bet labai laiku. Iš tikrųjų labai džiaugiuosi dabartine darboviete, nes man tikrai patinka tiek mano darbas, tiek kolektyvas. Pagaliau radau aukso viduriuką, jei taip galima sakyti, nes vis tik darbas visai nesusijęs su vertimais, bet tikiuosi, jog tai likimas mane moko tam, kad ateity galėčiau užsiimti kažkuo dar įdomesniu, nes dabartiniame darbe jau ir taip išmokau labai daug, ir dar daugiau išmoksiu, tad labai nuoširdžiai stengiuosi sužinoti kuo daugiau. Man šis darbas taip patinka, kad pradedu darytis tikra darboholike. O šitai jau nelabai gerai.. Bet aplamai skųstis tikrai negaliu :D

Draugelis iš Vilniaus :D
Socialinis aktyvumas ir atsakomybė
Ketinau nupirkti visą divergentės trilogiją savo kaimo bibliotekai, tačiau nepavyko rasti pigių vienetų. Kokius teko rasti, tai gal tik euru pigesni už vienetus, parduodamus parduotuvėje, tad visai neapsimokėjo šis reikalas. Užtat man pavyko per šiuos metus padovanoti kažkur apie 50 įvairaus žanro knygų, tad šį punktą jaučiuosi įgyvendinusi..
Kalbant apie nukeliavimą į kokią nors vietą, tai šitai įgyvendinau su kaupu. Kukliai pakeliavau po Romą ir Varšuvą, aplankiau Vilnių, Birštoną, apžygiavau Kauną ir aplankiau ne vieną muziejų. Taip pat sudalyvavau ne viename renginyje, iš kurių vienas įspūdingiausių Imagine Dragons koncertas, o kiek tiesiog nuėjimų į kiną, susitikimų ir t.t. Susiradau keletą naujų draugų, kas yra nuostabu. Jaučiu, kad gyvenu..

Asmeniniai iššūkiai
Atsisakyti iki trijų tingiu per dieną – atvirai pasakius, maniau, kad šis iššūkis man bus sunkiausiai įgyvendinamas, tačiau mano pačios didžiai nuostabai, šio įpročio atsikračiau labai nesunkiai. Įpročio atsikratymo principas buvo toks – kai tik man reikėdavo kažką padaryti, o man pirma mintis ateidavo, jog tingiu, aš tą tingiu praignoruodavau ir atlikdavau tai, ką reikėjo. Ir taip praignoruodavau tris tingiu per dieną. Ir štai dabar negaliu prisiminti tokio atvejo, kad per dieną man tektų pagalvoti, jog tingiu daugiau nei tris kartus per dieną.. ir jau seniai nebepagaunu savęs galvojant, jog nedarysiu kažko būtent dėl to, kad tingiu..
Iš visų neįgyvendintų iššūkių man apmaudžiausia dėl nesuredaguotos knygos. Buvo keli kartai, kai rimtai buvau užsiėmusi redagavimu, bet vis neužtekdavo užtaiso. Pirmu kartu pavyko suredaguoti trečdalį, o antru kartu net pusę knygos, tačiau vėl užmečiau. Vis man kažkas netinka, vis zulinu, zulinu tą tekstą, kad jis gautųsi maksimaliai natūralus ir gerai išdirbtas. Juk negaliu vertinti kitų kūrinius pati neatitikdama šių reikalavimų :D Taip kad šiuo klausimu dar reikės padirbėti..

Kitos nesąmonės

366 šachmatų partijos (sužaistos gal kokios 80 partijos)
Iš likusių iššūkių didžiausias feilas (neskaitant feilo dėl knygos redagavimo) gavosi su šachmatais. Šiaip rezultatas manęs nenustebino. Aš pastoviai pamirštu tuos šachmatus palošt, tad gaudavosi maždaug po porą kartų per savaitę, tad galima sakyti, jog nieko neišėjo. Turbūt ir 80 partijų nesulošiau, o ir aukščiau beginerio lygio nepakilau :D

Išklausyti 10 audio knygų (perklausytos 7 knygos)
Kažkaip durnai čia gavosi. Negalėjau klausyti knygų, nes neturėjau tam tinkamo grotuvo, tačiau įsigijus tą grotuvą pamiršau kokiu tikslu jis buvo pirktas. O paskui, kai prisiminiau, vienu ypu perklausiau 7 knygas iš eilės. Pagrinde klausiausi Bodo Schaffer knygas, tačiau jau pavargau nuo tokio intensyvaus klausymo, o dar plius paskutinė klausoma knyga buvo tokia neįdomi ir lempinė, kad jau klausytis bet kokių knygų fantazija atšoko.

Sutaupyti 500 eurų (sutaupyta apie 300)
Didžiąją sutaupytos sumos dalį sudaro iš seniau taupytų nelietuviškų eurų ir dar nedidelės sumos, kurias taupau būsimiems vasaros nuotykiams ir naujam telefonui :D O kodėl sutaupiau taip mažai.. todėl, kad praktiškai nustojau naudoti grynuosius pinigus, kas lėmė mažesnį nelietuviškų eurų gavimą, o taip pat ir padidėjusios išlaidos. Nuo naujų metų turėčiau keltis ant kojų, kadangi šiek tiek sumažės finansinių įsipareigojimų, iš kitos pusės, atsirado jau kitų įsipareigojimų, tad nežinau, kaip ten gausis.. Reik rimčiau paplanuot..

F akordas (lyg ir įveikiau)
Kai namuose atsirado šuo, maniau, kad viskas. Baigėsi mano gitaristės karjera, kadangi gitarą išvežiau į kaimą, kad ilgaausis man jos nesuėstų. Tačiau tai dar vienas iššūkis, kurio rezultatas mane labai maloniai nustebino :D Nors irgi džiaugtis iki galo nėra kuo, nes man jį sekasi pagroti tiesiog vieną. Ateinančius metus šlifuosiu perėjimus :D

Peržiūrėti 10 anime (peržiūrėjau 8)
Nepasakyčiau, jog ir šis rezultatas manęs netenkina. Vis dėlto vien Bleach sudaro net 366 serijos. Taip pat daug laiko suėdė kitas animacinis serialas (ne anime) Daria, kurį sudaro apie 60 serijų. Taip kad likau patenkinta turimu rezultatu.

Perskaityti 25 knygas (perskaičiau 22)
Realiai iššūkis būtų nesunkiai įgyvendintas, jei ne naujas darbas :D Seniau skaitydavau važiuodama į darbą ar iš jo, kas reiškia, jog tam reikalui galėdavau skirti maždaug po 10 valandų per savaitę, kai dabar aš šiai laimei galiu skirt dukart mažiau laiko ir jau specialiai turiu skirti tam laiką prieš miegą. Tad pamačius, koks liūdnas rezultatas ir suvokus, kaip mažai laiko man liko, susigriebiau ir greituoju būdu perskaičiau dar keletą knygų iš PFAF serijos. Bet save bausdama prie ateinančių metų iššūkių pridėsiu dar 3 baudos knygas :D

Išspręsti 1000 galvosūkių
Šis iššūkis iš manęs nepareikalavo didelių pastangų. Dar dirbdama buvusiame darbe dažnai naktimis sprendžiau tai sudoku, tai kakuro, tai japoniškus kryžiažodžius. O dar, kai parsisiunčiau žiauriai fainą sudoku variantą į planšetę, grįžusi savaitgaliais praktiškai nieko neveikiu, kaip tik sprendžiu ir sprendžiu :D Tad įtariu, kad šį skaičių turėjau viršyti. Gal ir ne taip jau ryškiai, bet iššūkis įgyvendintas šimtu procentu.

Įsigyti 100 PFAF knygų (įgyta žymiai daugiau)
Jei gerai pamenu, tai šis iššūkis buvo įgyvendintas vienas iš pirmųjų. Ir ne tik įgyvendintas, bet ir viršytas. Šiais metais mano PFAF knygų sąrašas palengvino galvosūkį „ką dovanot per Kalėdas“, tad vien 20 knygų tiesiog gavau dovanų. Dar lieka įsigyti 183 knygas. Šias dalis gauti bus sunkiau, tad tikiuosi, jog visą kolekciją pilnai man turėtų pavykti įsigyti per ateinančius tris metus. Tad ateinantiems metams iškelsiu naują tikslą su mažesniu skaičiumi.

Švenčiant Naujus metus pas draugę žiūrėjom nuotraukas akimirkų, kurias mes kartu pasidalinom, ir supratau, kad metai tikrai buvo labai pavykę. Buvo viršyti bet kokie lūkesčiai, tad tikiuosi, kad ir gaidžio metai bus visai negaidiški :D Apie naujų metų iššūkius parašysiu vėliau..


2016 m. gruodžio 26 d., pirmadienis

Martynas Domeika - Solemija

Turbūt visi žino, kokią galią turi reklama. O kokią galią turi antireklama iš viso nekalbu. Būtent tokios reklamos dėka ši knyga ir atsidūrė mano rankose. Kažkada buvau skaičiusi viename fantastikos forume apie šį autorių ir jo kūrybą. Pasakyti, jog atsiliepimai apie knygą buvo tragiški, tai reiškia nepasakyti nieko. Ir mane eilinį kartą sugriebė azartas perskaityti šią knygą su tikslu išsiaiškinti, ar ji tikrai yra tokia siaubinga. Žinot, kaip daug kas kalbėjo apie „Saulėlydžio“ saga, jog tai šlamštas, nors nėra nei knygų skaitę, nei filmus matę. Tai aš ir mačiau, ir skaičiau vien tam, kad turėčiau savo sudarytą nuomonę apie šį reikalą, o ne kažkieno įpirštą. Taip pasielgiau ir su šia knygas.
Realiai buvo graudu stebėti, kaip autorius bandė apginti savo pirmąjį darbą „Armagedoną“ fantastikos gerbėjų forume. Ypatingai jį žeidė tai, kad kai kurie numesdavo tą knygą jau po pirmų 30-40 puslapių, teigdamas, jog negalima spręsti apie knygą iš tokio kiekio, ir kad toliau tik viskas geriau ir įdomiau. Tada jis griebėsi kito šiaudo žadėdamas, jog „Solemija“ bus daug geresnė. Kiek vertinti galiu aš – pažadai nepasiteisino.
Šios knygos skaitymas man buvo lyg eksperimentas. Ir šio bandymo tikslas buvo išsiaiškinti, kiek ši knyga realiai yra bloga. Išvados – mano žodynas pernelyg skurdus, kad galėčiau įvardinti, kiek ši knyga yra siaubinga. Jei tektų skaityti pranešimą apie tai, kaip nereikėtų rašyti knygų, „Solemija“ būtų tobuliausias pavyzdys. Skaitydama šią knygą nusprendžiau parašyti keletą „rašytojo įsakymų“.

  • Nerašyk apie tai, ko neišmanai.

Aš suprantu, kai norisi aprašyti kokį įdomesnį dalyką smulkiau, bet jei neturi jokio supratimo, geriau jau to nedaryk. Šiuo atveju kaip pavyzdį galiu pateikti aprašytą smegenų „persodinimo“ operaciją, kai su skalpeliu buvo pjaunamas kaukolės kaulas.. Jomajo, pažiūrėk bent porą „Grei anatomijos“ sezonus, tai jau vis į tą pusę kažką galėtum parašyt, o čia rašyti apie tokias super puper procedūras taip primityviai.. nu geriau jau nerašyti iš viso.
Ir tokių momentų šioje knygoje apstu. Ypatingai, kai kalba ėjo apie „primityvią“ soletokų kalbą, kurią, anot pagrindinio veikėjo, sudarė net penkiasdešimt žodžių, nors jau vien per visą knygą tų žodžių tikrai buvo galima priskaičiuoti daugiau nei penkiasdešimt. Kitas dalykas, žmogau, jei jau vaizduoji laukinę gentį su primityvia kalba, tai tu suvok, kad primityvi kalba, jei ir sudarys 50 žodžių leksikonas, jame bus pagrindiniai elementai – maistas, pavojus ir dauginimasis, bet jokiais būdais nebus tokie abstraktūs dalykai kaip nuotykiai, mirtis ir t.t. Net ir primityvi kalba sudarys minimalų žodyną apie aplinką, laiką, atstumus ir t.t., kas jokiais būdais nesutilps į 50 žodžių. Ir jau nekalbu apie atvirus ir uždarus skiemenis, raides (kurių soletokai, ko gero, net neturėjo, nes raidės yra ženkliukai, reiškiantys tam tikrus garsus) ir t.t.
Kitas momentas, kurį buvo linksmą skaityti, autoriaus naivi užuomina, jog mokslininkai sukurs universalią kalbą visiems (mat dabar iš esmės ten karaliauja bendroji anglų kalba, o taip pat ir rusų kalbą, norint pažymėti kokią bjaurastį) dirbtinu būdu, ale sukurs iš esamų kalbų chimerą, kuria galės kalbėti visi. Atrodytų, jog didesnį absurdą nebūtų įmanoma sugalvot, bet šis autorius sugebėjo.

Kokios gali būti knygos?

  • Įdomios ir gerai parašytos
  • Įdomios ir parašytos negerai
  • Neįdomios, bet gerai parašytos
  • Neįdomios ir parašytos blogai

Šiuo atveju knyga patenka į ketvirtą kategoriją. Net jei ji būtų įdomi, parašyta ji taip tragiškai, kad įdomumas iškyla tik dėl to iškrypėliško filologinio smalsumo – ar gali būti dar blogiau? Taip kad knyga buvo įveikta grynai iš filologinių interesų, o ne literatūrinio susižavėjimo.

  • Jei nemoki – nedaryk

Rašytojas būtinai turi turėti stilių. Būtent stilius padaro paprastą tekstą literatūriniu.
Kai netyčią radau įsigyti šią knygą už du eurus, nedelsiau ir įsigijau, nes mokėti už tokią šventvagystę 10 eurų, tai jau geriau tiesiog tą dešimtinę pamest, ne taip gaila bus, kaip įsigijus tokį šedevrą. Atsiguliau vakare ir pasigyriau draugei:
- Va, skaitysiu erotinę fantastiką.
- Sėkmės, - palinkėjo nusijuokusi draugė.
Perskaičiau pirmąjį puslapį ir nesusilaikiau:
- O Dievai!
Draugė paklausė:
- Kas yra? Erotika prasidėjo?
O aš ir atsakiau:
- Ne, stilius.
Draugė akimirką susimąstė.
- Nu jo, geriau jau būtų erotika..

..kuri, tiesą pasakius, prasidėjo jau antrame knygos puslapyje.
Kalbant apie stilių, jis gali būti labai įvairus, nuo ypatingai minimalistinio iki maksimaliai sodraus. Tad jei neturi turtingo žodyno ar labai tokios kabinančios iškalbos, neverta užsiimti aprašinėti tai, kas to reikalauja – pavyzdžiui, aplinka. O šiuo atveju – erotika (nors čia jau veikiau pornografija). Erotikos šiame romane tiek daug, kad net nesuprantu, kam apskritai jame reikalinga fantastika. Tik nepagalvokit, kad aš kažkokia konservatorė ir viskas, kas susiję su seksu man yra fui, fui, fui, ir literatūroje tai yra tabu. Jokiais būdais! Nors aš pati nesu erotinių romanų gerbėja, tačiau gražiai įkomponuotas erotinis elementas tikrai puiki stilistinė figūrą.
Erotika yra labai sudėtinga stilistinė figūra, kuri reikalauja vaizduotės pastangų ir taiklumo, nes ir ji turi turėti savo tikslą. Kalba turi būti labai sodri, jei nori, kad panaudota erotika jaudintų ir kabintų. Kalba taip pat turi būti ypatingai taikli, jei norima pavaizduoti gyvuliškumą. Bet jei erotika kelia tik juoką arba nuobodulį.. geriau jau apsieiti be erotikos. Tiesa, jei jos nebūtų, tai knyga būtų trumpesnė bent trim ketvirčiais.
Daug autorių bando pataikauti masėms pasinaudodami erotiniais elementais. Šiuo atveju būtų paprastas patarimas – jei įkomponuotas erotikos elementas turinio nepapildo, geriau jau jį iš viso išmesti.
Šios knygos erotinių romanų gerbėjams nerekomenduočiau, nebent kokiems krauju pasruvusiomis akimis paaugliams, nes akrame kyšt-myžt čia nieko neperskaitysi. Na, nebent įdomu, kaip tas kyšt-myžt vyksta tarp ateivių. Nors galiu paspoilint, kad nekažką kitaip nei tarp žmonių. Jei jau norisi pornografijos, geriau jau pavėpsot hentai.

  • Visada skaityk tai, ką parašei

Skaitant šią knygą susidarė įspūdis, jog išleistas buvo kažkoks juodraštis. Paėmė žmogus, greitai parašė ir numetė. Dar suprantu problemas su stiliumi – šitai reikia jausti, bet čia jau kalbu apie logikos klaidas. Viena iš akivaizdžiausių, kuri visame tekste buvo sutinkama ne kartą, jog „akys buvo mėlynos, ne tik obuoliai“. Kai pirmą kartą sutikau šį momentą, pagalvojau, žioplas autorius ir dukart žioplas redaktorius, kuris galbūt iš viso net neskaitė teksto.. arba žiopla aš, ir pražiopsojau momentą, kur buvo sakoma, jog dabartinių žemiečių-marsiečių akių obuoliai yra ne balti. Tokie momentai ypatingai gadina bendrą vaizdą, ypač kai kalba eina apie mokslinę fantastiką, kur logika būtinai turi būti bent jau minimali, nes kitu atveju, kokia čia mokslinė fantastika?
Ypatingai daug nesąmonių su evo. Aš iš viso nematau juose jokių privalumų vardan ko jie buvo sukurti. Kaip kareiviai jie apgailėtini, kaip tyrėjai taip pat. Viena chirurgė buvo ale šūstra, bet tai ir viskas. Absoliučiai jokių privalumų prieš žmogų neturėjo. Ai, tiesa, atsparūs radiacijai. Bet šitą dalyką galima buvo apžaisti ir be visokių evo. Genetiškai modifikuoto žmogaus koncepcija labai įdomi ir turinti didžiulį potencialą, bet ši kalba ne apie evo.
Dar vienas susipykimas su logika – kokiems velniams vaikus auginti akvariumuose, o pieną išgauti iš moterų? Ten buvo sukurtas visas melžimo centras, kur moterys, gavusios tam tikro skonio esencija, duoda braškinį, šokoladinį ar dar kokį pieną. Toks vaikų „gimdymas“ ir turi privalumą, kad moters kūnas nėra žalojamas, bet su tokiom pieno fermom.. Nesuprantu logikos, nes jos čia nėra.
Kitas momentas, kuris man pasirodė ypatingai nevykęs – religiniai motyvai. Autorius viską suabsoliutina ir pateikia religinį veikėją kaip viso ko blogį. Kas pasirodė ypatingai lėkšta – visi Dievo tarnai yra pedofilai. Atvirai pasakius, šioje vietoje autorius pats sau prieštarauja. Jis skelbia absoliučią seksualinę laisvę. Ir čia kalba eina ne vien apie seksualinio gyvenimo įvairumą (nors homofobiškų užuomazgų šiame kūrinyje tikrai buvo), o apie absoliučią laisvę, kur amžius ir giminystės ryšiai visiškai neturi reikšmės. Taip taip, jūs gerai supratot, galima išdykauti ne tik su savo vaikais, bet ir su seneliais.
Skaitydama knygą vis galvojau, kas yra šios knygos skaitytojas? Tiksliau, kam Domeika šią knygą rašė. Fantastikos gerbėjams, erotikos fanams? Man šis klausimas taip ir išliko neįminta mįsle.
Šioje knygoje atsisakoma bet kokios moralės, skelbiama visapusiška laisvė iki to lygio, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Man tikrai apmaudu pagalvot, jog žmonijos likimas atsidūrė tokių gyvuliškų instinktų vedamų individų rankose. Net didžiausi protai kvėpuoja vien pošlomis mintimis, o senoji žemiečių karta, kuri dar atsimena gyvenimą Žemėje, yra laikoma sergančiaisia dėl savo įsitikinimų apie monogamiją, ar kad kūnas neturėtų būti praktiškai nuogas. Ir kas dar labiau neįtikėtina, jog per tokį trumpą laiką viskas keičiasi iš pagrindų. Žmogus yra įpročių varžomas gyvūnas. Kad iš jo išmušt vieną ar kitą įprotį, dešimtmečių per mažai.
Lyg ir būtų galima užsikabinti už minties, jog visa ta pažanga yra skirta tam, kad ateityje viskas būtų kuriama vardan žmogaus malonumų tenkinimo, tačiau jei visas tas malonumas koncentruojasi vien tik į galimybę išdulkinti vieniems kitus, kam tada ta civilizacija iš viso reikalinga? Kuo ji skiriasi nuo pirmykščių bendruomenių? O juk liūdniausia, kad skirtumas tikrai yra.
Apskritai skaitant susidarė toks įspūdis, kad moterys labai gyvenime nuskriaudė autorių, kad jis teigdamas absoliučią seksualinę laisvę vis tiek moteris laiko kekšėmis. Čia jau veikia tradiciniai dvigubi standartai, kad vyriškos lyties atstovai gali savo daikčiuką (čia taip autorius vadiną penį) kaišioti visur be jokio išrankumo (kaip ten sako? Lipa ant visko, kas juda?), o štai moterys, kurios taip pat turi tą neribotą laisvę, ir kas nėra ne tik kad smerktina, bet ir sveikintina, vis tiek išlieka vyrų vadinamomis kekšėmis. Tai kur gi ta žadėta pažanga ir laisvė, jei vis tiek gyvenama su tais pačiais stereotipais? Ir šiaip moters vaizdavimas šioje knygoje labai graudus. Vienos yra kekšės, kitos tiesiog apgailėtinos, o taip pat galima paminėti ir trečią moterų kategoriją – potencialios kekšės, kadangi dar per mažos, bet jau keliančios norus.
Skaičiau aš tą knygą ir galvojau. Gal tas Domeika yra koks nesuprastas genijus, nes dar į romaną įpynė filosofinius elementus, kad knyga bent kiek atrodytų ne tokia „įkandama“ masėms, ir čia iš tikrųjų labai didis kūrinys, kurį ateities kartos nagrinės mokyklose.. Na, gal esate girdėję apie tokias puikias stilistines figūras kaip kontrastas arba groteskas, kai kuri visišką košmarą teigdamas priešingus dalykus. Skaičiau, skaičiau.. ir jei taip ir buvo sugalvota - parašyti kažką vertingą, išpildymas maksimaliai nenusisekęs. Nu, nepateisina tos „aukštesnės“ idėjos viso to, kas buvo parašyta.
Labiausiai mane stebina šioje knygoje viena eilutė – ši knyga perėjo per redaktoriaus rankas. Gerai jau, rašytojas neadekvačiai vertinantis savo kūrybą.. šitai dar suprantama, nors ir nepateisinama.. bet suredaguoti tekstą ir pateikti šitai visai publikai..
Apskritai labai nusivyliau leidykla „Novelita“, kuri išleido tą antrą knygos dalį (pirmoji dalis „Armagedonas“, kurios neskaičiau, ir, ko gero, neperskaitysiu, jei gerai supratau, autorius pats kažkaip išsileido). Kažkaip ši leidykla man pasirodė kažkiek išrankesnė.. net „Metro“ pirmas dvi dalis išleido.. jau tikrai geriau būtų trečią dalį išleidę nei šį „džiaugsmą“.
Vienintelis dalykas, kuris pelnytų šiokį tokį pliusą – Harmingo – ateivių rasės atstovo kelionė. Nors ten nesąmonių irgi pilną, tačiau pati idėja gan nebloga. Suprantu, autorius norėjo sukurti knygos pabaigoje „vau“ efektą, ir galbūt jis toks ir būtų, jei knygą skaitytų koks nelepus ar neatidus skaitytojas. Visos knygos „mįslės“ labai lengvai nuspėjamos ir įmenamos, tačiau su Harmingu buvo keli smagūs momentai, net ir jie negelbėja situacijos.
Įdomus faktas, jog knyga buvo išversta į anglų kalbą ir patalpinta į Amazoną. Maža to, turi penkių žvaigždučių įvertinimą. Nenustebčiau, jei tą komentarą būtų parašęs pats autorius ar kas nors iš jo aplinkos.

Ši knyga tokia siaubinga, kad net piratai jos nevagia ir į LM neįmeta. Ir šitai aš rašau ne tam, kad jus paveiktų antireklama, o kaip tik tam, kad sutaupytumėte laiką ir tokių dalykų neskaitytumėt. Vienintelis sveikintinas dalykas, kurio autorius sulaukė – žinomumas. Ši knyga abejingų tikrai nepaliks, tačiau vargu, ar koks autorius svajoja būtent apie tokį žinomumą.
Na, o pats autorius.. žmogus kaip ir visi.. o su juo susipažinti galite tame pačiame fantastikos gerbėjų forume, kurį galite be didžiausio vargo rasti vos įvedę vardą ir pavardę..